Vis dažniau ūkininkai dirbdami žemę atsisako įprasto plūgo ir renkasi modernesnius, gamtą tausojančius sprendimus. Siekdami geresnio derliaus bei mažesnio poveikio dirvožemiui žemės ūkio atstovai renkasi minimalaus žemės dirbimo technologiją, leidžiančią pasiekti norimus rezultatus. Kas yra ši technologija ir kuo ji naudinga dirvožemiui, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorius Kęstutis Romaneckas.

Pagrindiniai skirtumai

Gilus dirvos arimas, dar kitaip tariant – arimas plūgu – tampa vis mažiau populiarus žemdirbių gretose. Išvystytose žemdirbystės šalyse atsisakoma arimo ir sėjama į minimaliai įdirbtas arba visiškai neįdirbtas dirvas. Taip yra mažinamas neigiamas poveikis dirvožemiui, o ūkininkams dažniausiai nereikia itin galingos technikos (tik purenant podirvį), todėl yra taupomos kuro ir laiko sąnaudos, išsiskiria kur kas mažiau anglies dvideginio į atmosferą.  Kaip teigia profesorius, toks žemdirbystės būdas neabejotinai padeda mažinti žemės ūkio sukuriamą neigiamą poveikį klimatui.

„Tradicinėse ariminėse technologijose dirvožemio sluoksnis yra atpjaunamas, pakeliamas ir apverčiamas. Neariminėse technologijose dirvožemis tiesiog smulkinamas įvairiu intensyvumu arba neįdirbamas visai. Žemę ariant plūgu, susidaro plūgo darbinių dalių sutankintas sluoksnis  –  „armens padas“, kuris sugadina nusistovėjusią kapiliarinę sistemą. Be to, arimo metu plūgas dažniausiai augalines derliaus liekanas užverčia giliai ir sudaro augalinių derliaus liekanų sluoksnį, kuris pelydamas nuodija augalų šaknis, išbalansuoja dirvožemio hidrologinę būklę, trukdo įsisavinti mitybos elementus“, – teigia profesorius K. Romaneckas.

Pranašumai ir galimybės

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus teigimu, modernesni dirvos dirbimo būdai leidžia užtikrinti dirvožemio derlingumą, pasiekiamas didesnis našumas ir mažesnės darbo laiko bei energijos sąnaudos.

„Minimalaus žemės dirbimo technologija turi esminį teigiamą poveikį dirvožemio savybėms. Dirbant šiuo būdu yra išsaugoma natūralesnė ir patvaresnė dirvožemio struktūra, sankloda ir drėgnumas, didinamas biologinis dirvožemio aktyvumas (biota), sumažėja erozijos rizika. Pasirinkus šį žemės dirbimo būdą galima užtikrinti didesnį organinių medžiagų kiekį dirvožemio paviršiuje, sliekų skaičių ir jų masę“, – pasakoja K. Romaneckas.

Patarimai norintiems taikyti šią technologiją

Profesorius pabrėžia, kad nors šis žemės dirbimo būdas turi itin svarbų poveikį dirvožemiui ir žemės ūkio augalų derlingumui, reikia būti kantriems, nes tikrieji rezultatai pasimato ne pirmaisiais metais.

„Pagrindinis patarimas – nesuvėlinti agrotechninių darbų ir kantriai išlaukti dirvožemio pasikeitimų. Jau 3-4-ais minimalių žemės dirbimo sistemų taikymo metais pradės tamsėti viršutinis dirvožemio sluoksnis, didės jo struktūringumas – labai sumažės nestruktūrinių, plutas sukeliančių dulkinių dalelių“, – teigia profesorius pridurdamas, kad svarbiausias yra derliaus nuėmimo procesas – augalinės liekanos turi būti  susmulkintos 3-5 cm ilgio kapojais. Tokiuose kapojuose prasčiau žiemos augalų ligos ir kenkėjai, gerės sėjos kokybė, o nuo to priklausys tolimesnė taikomos agrotechnikos sėkmė – net pasėlio piktžolėtumas.

Ūkių patirtis

„AUGA group“ minimalaus žemės dirbimo technologiją savo ekologiniuose ūkiuose taiko nuo 2015 m. Bendrovės atstovas Tomas Čeponkus teigia, kad ši technologija atspindi įmonės norą dirbti tvariai, užtikrina darbų efektyvumą ir norimą derliaus kokybę.

„Beariminis, minimalaus žemės dirbimo būdas puikiai atitinka mūsų ūkininkavimo standartą, nes tausoja aplinką, mažina dirvožemio eroziją ir taupo ūkininkų išteklius, lyginant su arimine technologija. Taikydami gerai suplanuotą sėjomainą bei minimalaus žemės dirbimo būdą geriname dirvos būklę, auginame derlingą jos sluoksnį. Dirbdami tik paviršinį dirvos sluoksnį ir mažiau suslėgdami dirvą, mes palaikome gyvybinius, aerobinius dirvos procesus, užtikriname mikroorganizmų darbą, gerą organinės medžiagos skaidymą. Taikydami šią technologiją galime pamaitinti augalą organinėmis trąšomis, jas įterpiant į aktyviausią šaknų sluoksnį – visa tai leidžia užauginti kokybišką derlių“, – sako Tomas Čeponkus, „AUGA group“ pirkimo departamento direktorius.

Čeponkus taip pat pažymi, kad norint taikyti šią technologiją tiek ekologiniuose, tiek tradiciniuose ūkiuose svarbu atrasti tinkamus, Lietuvos sąlygoms pritaikytus padargus.

„Ne vienerius metus įvairiomis sąlygomis: mažuose ir dideliuose ūkiuose, skirtinguose regionuose, bandėme įvairių gamintojų padargus, kol galiausiai radome tuos, kurie padeda užtikrinti geriausius efektyvumo ir kokybės rezultatus. Taikant minimalią žemės dirbimo technologiją ir naudojant mažesnio galingumo traktorius bei atitinkamas padangas, galime sumažinti dirvos suslėgimą ir taip tausoti derlingiausią dirvos sluoksnį. Šiuo metu dirbame su Vokietijos kompanijomis „Treffler“ ir „BB-Umweltechnik“ bei Italijos „ROC“ – jų siūlomi sprendimai geriausiai atitinka mūsų keliamus kokybinius reikalavimus“, – teigia T. Čeponkus ir priduria, kad bendrovė savo ūkiuose bei „AUGA tech“ centre konsultuoja ūkininkus jiems aktualiais klausimais apie minimalų žemės ūkio dirbimo technologijas ar joms pritaikytus techninius sprendimus.